muturuotas

muturúotas, -a adj. (1) KlvD107, BŽ606 su muturu ant galvos: Moterėlės nuometuotos ir muturuotos, žadėkite stuomenėlį ar abrūsėlį LTR(VšR). Susirinko svočios, visos nuometuotos, visos muturuotos Kp. Išleidau vainikuotą, sulaukiau muturuotą JV1017.